rynuoti

rynúoti, -úoja, -ãvo šnek. 1. tr. daryti ką, judant į priekį ir atgal: Nusibodo rynúoti (pjauti) tą medį pasilenkus Skr. Visą pavasarį malkas pjūklu rynavaũ (dzirinau) Plk. 2. refl. su vargu suktis, verstis: Aš pati rynúosiuose ant ano šono Jrb. Nugarą mėtau aukšty[n], rynúojuose, rynúojuose ir atsigulu tei, kai reik Jrb. 3. refl. krutėti, ruzgintis: Gulėk, nesirynúok! Skr. Ko čia dabar judu rynúojatos? Snt. Ko rynúojies, ar blusos užpuolė! Skr. Vaikai rynúojasi: šašiukų turi Grš. 4. refl. Lkš kasytis, trintis: Nesirynuok kaip kiaulė į sieną Gl. 5. refl. galuotis, grumtis: Rynúojas šunys, snukį išsižioję, t. y. kulas J. Vaikis su merge rynúojas, t. y. grumas J. 6. refl. Gl spraustis, bruktis, grūstis: Rynúotis yra su pečiais stumdytis, kad nor inlįsti in eilę vyrų prie spavednyčios J. \ rynuoti; įsirynuoti; nurynuoti